Mediciniškai menopauzė, sako gydytoja – tai tik viena diena moters gyvenime. Ją galima nustatyti tik retrospektyvia – 12 mėnesių iš eilės nesant menstruacijoms. Dažniausiai menopauzė būna apie 51-uosius gyvenimo metus.
,,Laikotarpis iki menopauzės, kurio metu mėnesinių ciklas pradeda trikti ir jos tampa nereguliarios, vadinamas perimenopauze. Perimenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45-uosius gyvenimo metus, – tikina V. Jurgaitienė. – Tuo metu laikas nuo menopauzės iki moters gyvenimo pabaigos vadinamas postmenopauze.”
Ruoštis reikėtų imti sulaukus 40-ies
Perimenopauzė kiekvienai moteriai gali prasidėti skirtingame amžiuje, sako gydytoja V. Jurgaitienė. Nors, kaip jau minėta, ji dažniausiai prasideda apie 45-uosius gyvenimo metus ir trunka nuo 5 iki 10 metų (labai retais atvejais perimenopauzė gali trukti tik kelis mėnesius), pasitaiko ir taip, kad pirmuosius jos simptomus moteris ima jausti kur kas anksčiau.
,,Jei perimenopauzė prasideda prieš 40-uosius metus, ji vadinama ankstyva. Atsižvelgiant į tai, būtent nuo šio amžiaus reikėtų imti ruoštis bei dėti pastangas, kad hormonų kitimo laikotarpis būtų lengvesnis, – pabrėžia gydytoja. – Dar vienas įdomus faktas – dažniausiai dukros ,,paveldi” mamos menopauzės amžių. Tai dažnu atveju gali padėti nustatyti potencialų amžių, kada ji gali įvykti.”
Postmenopauzė, tikina V. Jurgaitienė, prasideda kitą dieną po tos vienintelės dienos moters gyvenimo kalendoriuje – menopauzės. Būtent tada moteris pereina į kitą laikotarpį.
,,Postmenopauzės metu tęsiasi simptomai, kurie prasideda jau perimenopauzės laikotarpiu, kai kraujyje ima mažėti estrogeno koncentracija. O simptomų gali būti daug. Gali kankinti karščio pylimai, naktiniai prakaitavimai, nemiga, nuotaikų kaita, nuovargis, negalėjimas susikaupti, smegenų „rūkas”, kognityvinių funkcijų pablogėjimas, sąnarių ir raumenų skausmai, sausa oda ir gleivinės ir diskomfortas lytinių santykių metu, „užšalęs” petys ir kitos. Gali pasireikšti tik vienas-kitas simptomas, o gali ir visi”, sako pašnekovė.
Simptomai, dar kartą akcentuoja gydytoja, atsiranda dėl sumažėjusios estrogeno koncentracijos kraujyje, estrogenas – pagrindinis moteriškas lytinis hormonas. Retu atveju, moteris nejaučia jokių simptomų.
,,Vis dėlto estrogenas veikia visus moters organus – širdį, smegenis, virškinimo sistemą, inkstus, raumenis, odą ir t.t., tad jo sumažėjimas dažnai sukelia anksčiau išvardytus neuroendokrininius simptomus”, – teigia V. Jurgaitienė.
Dažnai moterys,net ir jausdamos kelis simptomus nesupranta, kad tai yra dėl hormonų kaitos ir prasidėjusios perimenopauzės, sako gydytoja. Jos eina pas skirtingus gydytojus, neretai skiriami antidepresantai, vaistai miegui gerinti. Vis dėlto V. Jurgaitienė pabrėžia, kad šie medikamentai negydo priežasties – sumažėjusio estrogeno lygio.
Menopauzė – vis dar tabu tema
Visuomenės tabu, anot gydytojos, pasireiškia tada, kai vengiama atvirai kalbėti apie užklupusias ir užklumpančias sveikatos komplikacijas, susijusias su perimenopauze ir postmenopauze. Tokia visuomenės savivoka neleidžia proaktyviai ieškoti būdų savijautai gerinti, įsitikinusi ji. Tad svarbiausias aspektas, padedantis kovoti su šiuo tabu, yra informuotos nuomonės prieinamumas, sako pašnekovė.
,,Kaip minėjau, perimenopauzės ir postmenopauzės laikotarpiais dažnai skiriami vaistai, tokie kaip antidepresantai, nesprendžia pagrindinės problemos. Gyvenimo būdo korekcija yra esminis dalykas, nuo kurio reikia pradėti, kad būtų galima maksimaliai pasiruošti hormonų nepakankamumo laikotarpiui. Svarbu atkreipti dėmesį į teisingą mitybą, pasirinkti tinkamą fizinį krūvį, sureguliuoti miego režimą, valdyti stresą (tam padeda kvėpavimo pratimai, joga), vartoti papildus, pasidomėti, kas yra pakaitinė hormonų terapija” – tikina ilgaamžiškumo klinikos įkūrėja.
Svarbi ir psichologinė sveikata
Perimenopauzė, anot gydytojos, nėra tik kiaušidžių funkcijos nepakankamumo pasireiškimas, tai yra kompleksinis reiškinys, kuriame labai aktyviai dalyvauja moters smegenys. Būtent todėl ir pasireiškia tokie simptomai kaip nuotaikų svyravimas, jautrumas, jautrus reagavimas į stresines situacijas ir kt.
,,Supratimas, kas su moterimi vyksta, taip pat tinkama pagalba gali išspręsti daugybę problemų. Didžiosios Britanijos ir JAV tyrėjų duomenys rodo, kad perimenopauzės laikotarpiu moterys priima sprendimus, kurie yra tiesiogiai susiję su jų emocinės ir psichologinės gerovės nebuvimu – tai apima ne tik skyrybas, savižudybes. Ir visa tai susiję su savivertės nebuvimu, gyvenimo prasmės nematymu, pastoviu nuovargiu ir išsekimu, kurį ir sukelia hormonų disbalansas” – tikina V. Jurgaitienė.
Būdų, kaip pasirūpinti savimi šiuo laikotarpiu, daugėja
Šiuo metu, pasakoja gydytoja, pasaulyje naudojami naujos kartos bioidentiški hormonai, pagaminti iš augalinės kilmės aktyvių medžiagų, kurios yra identiškos moters organizme cirkuliuojantiems hormonams.
,,Jie yra saugesni už anksčiau naudotus cheminius preparatus. Naujos studijos rodo, kad teisingai parinkta hormonų terapija ne tik sumažina simptomus, kurie tuo metu vargina moterį, bet ir sumažina būsimų ligų rizikas, būdingas vyresnio amžiaus moterims. Įrodyta, kad pakaitinė hormonų terapija mažina būsimas širdies kraujagyslių ligų, osteoporozės, smegenų demencijų ir Alzheimerio ligos riziką, kurios perimenopauzės laikotarpį išgyvenančioms moterims yra padidėjusios”, – naudas vardija ilgaamžiškumo klinikos įkūrėja.
Ji pati su savo kolegomis pacientėms siūlo kompleksinius sprendimus, pradedant sveika gyvensena, hormonų terapija. Daug dėmesio skiriama ir kitų galimų to laikotarpio sveikatos sutrikimų prevencijai.
,,Visada pažyiu personalizuotos priežiūros, kurios reikia kiekvienai perimenopauzės ir postmenopauzės laikotarpius išgyvenančiai moteriai, svarbą. Konkrečiai mūsų komanda tam įkūrė moters sveikatos Hub’ą, kuriame dirba ginekologai, funkcinės medicinos specialistė, endokrinologės, mitybos ir sporto ekspertai, psichologai ir visa didelė komanda, galinti kiekvienai moteriai pasiūlyti ir parinkti tinkamiausią sprendimą. Moterų sveikatos HUB dalis yra ir edukacijos programos, suteikiančios mokslu pagrįstą informaciją apie hormoninių pokyčių laikotarpius ir naujausiais užsienio tyrimais grįstus hormonų terapijos sprendimus”, – sako V. Jurgaitienė.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Skaitykite originalš straipsnį: https://www.delfi.lt/seima/sveikata/menopauze-tetrunka-vos-viena-diena-gydytoja-ivardijo-kuo-moterims-ypatingi-40-ieji-gyvenimo-metai-120072812
