Moterų medicina iki šiol dažnai laikoma „atskira“ nuo medicinos mokslo. Nemažai tyrimų daroma remiantis tik vyrų rodikliais, o ir didžioji dalis paties longevity (liet. ilgaamžiškumo) judėjimo lyderių yra vyrai (pavyzdžiui, Bryanas Johnsonas yra amerikiečių verslininkas, rizikos kapitalistas, rašytojas, bei miego mokslininkas Matthewas Walkeris) – moterų reprezentacija iki šiol nepakankama.
„Ypač baigiantis moterų reprodukciniam amžiui, jų sveikatos poreikiai dažnai lieka užribyje. Tai stebina, nes moterys statistiškai gyvena ilgiau nei vyrai, o ir apskritai gyvenimo trukmei ilgėjant ne visi gydytojai pasiruošę spręsti tokius moterų sveikatos iššūkius, kaip menopauzė“, – teigia gydytoja ir „AUM” ilgaamžiškumo klinikos įkūrėja Violeta Jurgaitienė.
Ji pabrėžia, kad kalbėdami apie moterų ilgaamžystę ypatingą dėmesį turime skirti hormonų sveikatai bei konkrečiai moterims pritaikytiems sveikatinimosi režimams.
– Violeta, esate viena pirmųjų Lietuvos ilgaamžiškumo entuziasčių ir šioje sferoje turite jau 20 metų patirtį. Kaip vertinate pastaruoju metu masiškai aptariamus longevity mokslo protokolus? Jūsų nuomone, šios rekomendacijos universalios visiems ar vis tik labiau pritaikytos vyrams? Ar apskritai turėtume galvoti apie skirtingus protokolus moterims ir vyrams?
– Tiesa ta, kad didžioji dalis medicinos tyrimų dalyvių yra vyrai, todėl dauguma protokolų yra pritaikyti jiems. O rekomendacijos moterims adaptuojamos taikant taisyklę, kad „moteris yra mažesnis vyras“ (kaip jas yra pavadinusi garsi moterų sporto ir mitybos ekspertė dr. Stacy Sims).
Kadangi moters savijautai didelę įtaką daro jos hormonų ciklai, akivaizdu, kad sveikatinimosi protokolai turi į tai atsižvelgti. Ilgaamžiškumo judėjimas – ne išimtis.
Žinomi mokslininkai, tokie kaip A. Hubermanas ir P. Attia, tai – žmonės, pritaikantys longevity mokslo naujoves praktikoje, ir dalis šių praktikų gali būti taikoma tiek vyrams, tiek moterims. Visgi, pavyzdžiui, jų paruošti mitybos ir sporto protokolai moterims neduoda tokio efekto ir naudos kaip vyrams.
Turime bendrai galvoti apie sveikatinimosi personalizaciją moterims – per mažai apie tai kalbama. Mokslas tik dabar ima vytis šią „spragą”, tiesiogiai veikiančią pusę pasaulio gyventojų.
– Paminėjote hormonus. Kokį vaidmenį moterų ilgaamžiškume atlieka būtent hormonai – tiek natūralūs ciklai, tiek pokyčiai menopauzės metu?
– Moterų hormonų poveikio svarba ilgaamžiškumui atsiskleidžia tada, kai moteris praranda hormonus. Tai atsitinka perimenopauzės laikotarpiu ir po jo – postmenopauzėje.
Tikslumo dėlei – tai, ką daugelis vadina „menopauze”, iš tikrųjų yra perimenopauzė. Mediciniškai menopauzė yra vienintelė diena moters gyvenime, kurią galima nustatyti tik retrospektyviai, t.y. žvelgiant atgal, kai 12 mėnesių iš eilės nebuvo menstruacijų. Laikotarpis iki tos dienos (menopauzės), kurio metu mėnesinių ciklas pradeda trikti ir jos tampa nereguliarios, vadinamas perimenopauze. Tai natūralus pereinamasis laikotarpis, kuris gali prasidėti jau 40-ais ar 45-ais (kai kuriais atvejais net 35-ais) gyvenimo metais ir tęstis net 5–10 metų. O laikas nuo menopauzės iki moters gyvenimo pabaigos – postmenopauze. Deja, bet daugeliui moterų visi šie etapai tampa ir fiziniu, ir emociniu išbandymu.
Kalbėdami apie ilgaamžiškumą turime kalbėti ir apie šiuos pokyčius, nes su perimenopauzės ir postmenopauzės simptomais moterys praleidžia beveik pusę gyvenimo – ir praleis dar daugiau gyvenimo trukmei ilgėjant, siekiant ją ilginti.
Šiose fazėse, baigiantis moterų reprodukciniam amžiui, pradeda mažėti estrogeno (pagrindinio moteriško lytinio hormono) lygis kraujyje. Kadangi estrogenas veikia visus moters organus – širdį, smegenis, virškinimo sistemą, inkstus, raumenis, odą itt., jo sumažėjimas sukelia neuroendokrininius simptomus, kurie neretai prasideda taip staiga ir netikėtai, kad moteris net nesupranta, kad tai ir yra perimenopauzė.
Simptomais gali būti karščio pylimai ne laiku ir ne vietoje, nemiga ir nuovargis, kai ryte vos tik atsibudus žinai, kad tai – ne tavo diena. Padidėjusi emocijų kaita lemia, kad, atrodo, apsiverksi, kai labiausiai to nereikėtų daryti. Dar svorio priaugimas, nors nieko nepakeitei mityboje, o gal net valgai mažiau. Gali pasireikšti nežinia iš kur išnyrantis „smegenų rūkas“ ir atminties spragos, nekalbant apie raumenų ir sąnarių skausmus (rytinis sustingimas ar „užšalęs“ petys), būdingas ir odos, makšties sausumas, skausmingi lytiniai santykiai, padažnėjusios šlapimo takų infekcijos bei kiti dalykai. Šie perimenopauzės simptomai varo iš proto ir neleidžia gyventi moteriai, kurios gyvenime, atrodo, kaip tik turėjo baigtis bėgimas kliūčių ruožu ir prasidėti automagistralė – kokybiška ilgaamžystė.
Verta prisiminti, kad estrogeno praradimas taip pat pagreitina ir padidina rizikas susirgti infarktu, insultu, Alzheimerio liga, osteoporoze. Visą gyvenimą iki menopauzės moterų lytiniai hormonai saugo jas nuo šių susirgimų.
Pats ilgaamžiškumo mokslas teigia, kad tikslas turėtų būti ilgiau gyventi sveikai ir kokybiškai. Turėtume peržvelgti savo požiūrį: visų pirma, siekti vadinamo „healthspan“ (liet. geros sveikatos trukmės) didinimo, kad būtų ilginama gyvenimo trukmė – „lifespan”. Moterims tai reiškia poreikį pasirūpinti savo hormonine sveikata visais hormonų pokyčių laikotarpiais – dabartinis požiūris į hormonų terapiją yra vertinamas kaip viena iš moters sveikatos išsaugojimo priemonių.
– Kuriose srityse, išskyrus hormoninę sveikatą, labiausiai reikėtų sekti būtent moterims skirtus sveikatos protokolus, o ne remtis bendromis rekomendacijomis, kurios labiausiai tinkamos vyrams?
– Mitybos protokolai, protarpinis badavimas, sporto protokolai – akivaizdu, moterys negauna tokio efekto kaip vyrai, naudojantys tuos pačius principus.
– Kokios tuomet turėtų būti mokslo rekomendacijos moterų sporto rutinai? Ar manote, kad moterims reikia visiškai kitokio požiūrio į fizinį krūvį – tiek pagal ciklo fazes, tiek skirtingais gyvenimo etapais?
– Viena iš garsiausių moterų sportą ir mitybą tiriančių mokslininkių dr. Stacy Sims yra pagrindinė ekspertė moterų sporto ir mitybos derinimo klausimais.
Moterys turi atsižvelgti į ciklo fazes pasirinkdamos krūvius. Pirma ciklo pusė tinkama intensyvesniam sportui, o antroji ciklo pusė labiau tinkama mažesnio krūvio ir intensyvumo treniruotėms.
Kalbant bendrai apie perimenopauzės laikotarpį, pritaikytas fizinis krūvis, teisinga mityba, joga, tam tikri papildai ir žalingų įpročių atsisakymas labai pagerina savijautą ir kai kuriais atvejais sumažina arba net panaikina anksčiau minėtus simptomus.
– O ar dabar populiaraus badavimo (ang. fasting) protokolas skiriasi moterims ir vyrams? Kaip moterų organizmas reaguoja į badavimą ar kalorijų ribojimą – ar šios praktikos visada duoda naudos, ar gali pakenkti?
– Manoma, kad kalorijų ribojimas vyrams yra naudingas ir dažnu atveju gali būti naudojamas sveikatos rodiklių gerinimui.
Moterys reaguoja į badavimą kaip į stresą ir dėl to joms sukyla kortizolio (streso hormono) lygis. Kortizolio poveikis kūnui yra kaip „aliarmas”, kad kūnas yra pavojuje ir turi kaupti energiją ir maisto medžiagas. Todėl dažnu atveju kalorijų ribojimas sukelia priešingą efektą, nei moterys norėtų.
– Kaip keičiasi šie sveikatos protokolai perimenopauzės metu? Po menopazės? Ar vėl reikia perdėlioti rutinas?
– Perimenopauzės ir menopauzės metu moterys tampa dar jautresnės mitybai, judėjimui ir stresui, todėl protokolai turi būti dar labiau personalizuojami.
Estrogeno praradimas yra priežastis, kodėl moters raumenys, sąnariai, sausgyslės yra dažniau traumuojamos. Todėl fiziniai krūviai parenkami pagal pritaikytus protokolus.
Hormonų disbalansas taip pat reikalauja kitokio mitybos protokolo. Pavyzdžiui, labai svarbus didesnis baltymų kiekis kasdieninėje mityboje.
– Kokių didžiausių klaidų moterys dažniausiai daro, siekdamos sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo – ir ką siūlytumėte vietoje to?
– Klaida yra neklausyti savo kūno ir elgtis lyg 25-erių, kai tau 50 metų.
Tai, ką kūnas toleravo, kai moteris buvo jauna – nemigą, neteisingą mitybą, nejudėjimą, daug kavos ar alkoholio – veikia kitaip perimenopauzės laikotarpyje. Sveika gyvensena gali turėti kardinalią įtaką kasdienei savijautai, gerai ilgo gyvenimo kokybei.
– Kadangi pati esate ilgaamžiškumo lauko tyrinėtoja jau kelis dešimtmečius, kokie yra jūsų didžiausi sveikatos priežiūros atradimai būtent moterims pastaraisiais metais?
– Pagrindiniai yra šie. Jei nori gražaus kūno ir raumenų, netinka vyrų protokolai. Jei nori būti liekna – nevalgymas ir kalorijų ribojimas neduos ilgalaikio efekto. Taip pat – emocinė būklė, nuotaika, darbingumas, kognityvinės funkcijos labai susijusios su hormonais. Perimenopauzės metu, kai hormonų lygiai pradeda mažėti, net mažos hormonų dozės gali lengvai sutvarkyti šiuos dalykus. Šiuolaikinė medicina leidžia rinktis hormonų terapiją – moterims tikrai neprivalu kentėti ir prarasti gyvenimo kokybę, kaip su tuo susitaikydavo ankstesnių kartų moterys.
– Jeigu kurtumėte „ilgaamžiškumo manifestą“ būtent moterims – kokie 3 pagrindiniai principai jame būtų?
– Pirmas – klausytis savo kūno. Antras – kuo jaunesniame amžiuje pradėsi formuoti sveikus ir naudingus sau kasdienius įpročius, tuo lengviau ir ilgiau išliksi geriausia savo versija – tiek kūno, tiek emocijų prasme. Trečias – sveikatos, medicinos mokslas juda į priekį ir daug naujų dalykų siūloma ne visada įrodžius jų naudą. Todėl svarbu atidžiai rinktis informaciją ir tikrinti šaltinius, kad neeksperimentuotumėte su savo sveikata.
