Apie tai tinklalaidėje „Sveiki gyvi“ kalbėjome su gydytoja, ilgaamžiškumo klinikos įkūrėja Violeta Jurgaitiene.
Ne viskas pasiteisina
Ieškant rakto į ilgą ir sveiką gyvenimą, reguliariai iškyla įvairios idėjos, kas galėtų padėti žmogui nugyventi daugiau metų. Visgi dalis tokių priemonių nepasiteisina ir pasirodo, kad neturi jokios reikšmės. Štai vienu metu itin madingas buvo resveratrolis, kurio gausu vynuogėse, po tyrimų su pelėmis buvo manoma, kad jis neva skatina ląstelių atsinaujinimą. Vėliau, kaip galimas ilgaamžiškumo skatintojas, išgarsėjo diabetui gydyti skirtas vaistas metforminas, o dabar jo vietą užima vaistas „Ozempic“. „Tačiau tai yra vaistai su savo šalutiniais poveikiais ir gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, sužaloti ir vidaus organus. Dabar populiarus ir NAD+ papildas, kuris, galvojama, ilgina telomerus, bet dar neturi pakankamai tyrimų, todėl jį reikėtų vartoti labai atsargiai. Nėra šiuo metu vieno dalyko, kuris jau tikrai būtų pripažintas ir ištirtas kaip ilgaamžiškumo skatintojas“, – sakė V. Jurgaitienė.
Kai kurie išlošia genų loterijoje
Kalbant apie ilgaamžiškumą visada kyla klausimas, kodėl vieni, turėdami nesveikus gyvenimo įpročius, rūkydami, vartodami alkoholį išgyvena ilgiau nei sveikuoliai, besirūpinantis savo kūnu? Pasak V. Jurgaitienės, tokie atvejai visada labai demotyvuoja sveikai gyventi bandančius žmones, visgi tikriausiai ilgai išgyvenantys, bet neturintys sveikų įpročių, dažniausiai būna ištraukę loterijos bilietą primenančius genus.
„Dažniausia to priežastis, kad žmogus, kuris gyvena bet kaip ir gali sau leisti viską, bet gyvena ilgiau nei sveikuolis, tai yra genetika – jis gimdamas ištraukė laimingą loterijos bilietą. Tai genų rinkinys, kuris saugo organizmą, ir ligos, kuriomis dauguma suserga būdami 60-ies, jie suserga 20 metų vėliau, pavyzdžiui, infarktais, insultais, onkologinėmis ligomis.
Jų genetika labai palanki ilgam gyvenimui, todėl jiems nėra tokie pavojingi gyvensenos veiksniai. Nors iš kitos pusės, genetika lemia tik 20-30 proc. ilgaamžiškumo, visą kitą nulemia gyvensena, aplinkos užterštumas. Tad galbūt, jei tokie ilgaamžiai dar labiau save prižiūrėtų, gyventų dar ilgiau. Bet kokiu atveju, tai nepaneigia mokslo įrodymų, kad gyvensena yra labai reikšminga“, – paaiškino V. Jurgaitienė.
Kokią genetiką turime, galima iš dalies nuspręsti ir pagal kitų šeimos narių gyvenimo trukmę – jei šeimos nariai išgyvena iki 90 metų ar daugiau, gali būti, kad ir kiti šeimos nariai turi ilgaamžio genetiką.
„Tačiau dabar mes gyvename visai kitaip nei mūsų seneliai, proseneliai, kitaip valgome, be to, jie dažnai nepavalgydavo iki soties, o tai irgi vienas iš ilgaamžiškumą skatinančių faktorių. Jei turite gerus genus, bet nuolat persivalgote, valgote perdirbtą maistą, jaučiate didelį stresą, nemiegate, tikriausiai nesuveiks jūsų geras genetinis kodas“, – sakė pašnekovė.
Pasak pašnekovės, su tinkama gyvensena savo gyvenimo trukmę galima prailginti net 15-20 metų. O ilgaamžiškumo geną pasaulyje jau galima nusistatyti ir laboratorijose. Tuo metu Lietuvoje pagal genetiką nustatoma, kokiomis ligomis ateityje gali sirgti, koks ląstelės biologinis amžius. Tiesa, už tokius tyrimus tenka susimokėti iš savos kišenės.
Būna, kad po tyrimų žmogaus biologinis amžius nuo amžiaus pase skiriasi net 8 metais – vieni gali būti 8 metais jaunesni, kiti tiek pat vyresni nei jiems yra iš tiesų.
„Toks amžiaus matavimas turi prasmę, kai žmogus nori sugrąžinti jį atgal. Bendri principai yra gana žinomi, visų pirma tai streso valdymas, nes stresas labai sendina ląsteles ir organus, ląstelės nebeatsistato, susikaupia daug pasenusių ląstelių. Tai smarkiai priklauso nuo miego, be to, ląstelių jaunėjimui didelę įtaką turi fizinis aktyvumas. Na, ir papildai, kai po tyrimų laboratorija duoda aiškius atsakymus, ką reikėtų vartoti“, – sakė V. Jurgaitienė.
Moterys ir ilgaamžiškumas
Moterys gyvena ilgiau nei vyrai, taip pat yra ir Lietuvoje, o gydytojai netgi sako, kad Lietuva yra moterų našlių šalis, nes jos už vyrus pragyvena ilgiau net 10 metų. Tačiau yra ir kita medalio pusė – moterys paskutinius savo gyvenimo dešimtmečius būna daug prastesnės sveikatos nei vyrai savo gyvenimo pabaigoje.
Mokslas bando surasti priežastis, kodėl taip yra, o viena iš numanomų priežasčių yra menopauzė, kai smarkiai pasikeičia hormonai, jų itin sumažėja, tad prasideda spartus senėjimas ir įvairios ligos.
„Po menopauzės padidėja infarkto, insulto, Alheimerio ligos atvejų, kaulų lūžių, tai pagrindinės ligos, dėl kurių moterys labai blogai jaučiasi. Daug įtakos, kaip tai išspręsti, turi hormonų terapija. Tačiau moterų sveikatai skiriama labai mažai lėšų, JAV moterų sveikatos tyrimams iš esamo sveikatos tyrimų biudžeto skiriama tik apie 10 proc., iš jų menopauzei – iki 1 proc. lėšų. Tai rodo, kad jokių tyrimų šioje srityje nevyko, bet dabar tai keičiasi“, – kalbėjo V. Jurgaitienė.
Pasak pašnekovės, iš tiesų yra tik labai nedidelė dalis moterų, kurioms negalima skirti pakaitinės hormonų terapijos, o baimė dėl hormonų sukeliamo vėžio yra mitas, prasidėjęs prieš 20 metų.
„Tada JAV buvo atliktas didelis tyrimas, kuriame dalyvavo 16 tūkstančių moterų, norėta patikrinti, kaip veikia hormonai ir ar jie sumažina moterų mirtingumą. Dalyvavo moterys virš 60 metų, nors šiais laikais tokio amžiaus moterims net nerekomenduojama pradėti hormonų terapijos. Jos rūkė, turėjo kitokių rizikų.
Grupėje, kuri vartojo hormonus, buvo 1 vėžio atveju iš 1 000 daugiau nei grupėje, kurioje hormonai nebuvo vartojami. Grupėje be hormonų buvo 4 atvejai, o su hormonais – 5 atvejai, matematiškai paskaičiuota, kad padidėjimas su hormonais yra 25 proc., nors tai visiškai neteisybė. Dėl to moterys nustojo vartoti hormonus, nors ir tie hormonai buvo senos kartos ir visai kitokie nei dabar. Dabar paskaičiuota, kad rizika moterims nevartojant hormonų terapijos yra daug didesnė nei ją vartojant“, – kalbėjo V. Jurgaitienė.
Vienas esminis principas – geras miegas
Pasak V. Jurgaitienės, šiais laikais, kai turime daug tyrimų galimybių, reikėtų žinoti savo sveikatos būklę, o kai kuriuos paprastus tyrimus galima pasidaryti tiesiog nuėjus pas šeimos gydytoją. Visgi kaip vieną svarbiausių principų, kurį žino kone visi, bet ne visi laikosi, gydytoja įvardija tinkamą miegą ir jo trukmę.
„O kalbant apie tai, kas nieko nekainuoja ir tinka kiekvienam, tai visų pirma yra miegas. Negalima prisimiegoti savaitgalį už kitas nepakankamai miegotas dienas, o per trumpo miego poveikis susideda ir kenkia širdžiai, smegenims ir kelia kitas rizikas. Todėl svarbu miegoti 7-8 valandas ir turėti miego režimą“, – sakė pašnekovė.
Kitas svarbus ilgaamžiškumo aspektas yra judėjimas ir raumenys. Trečia – mityba.
„Viena atsisakius perdirbtų, konservuotų maisto produktų jūsų sveikata pagerėtų radikaliai“, – sakė V. Jurgaitienė.
Laidos pabaigoje V. Jurgaitienės taip pat buvo paklausta, ką ji pati daro dėl savo sveikatos ilgaamžiškumo.
„Aš esu žmogus, mėgstantis eksperimentus, atlieku įvairius tyrimus, stebiu savo rodiklius. Bet visų pirma stengiuosi klausyti savo kūno ir jei jaučiu, kad kažko negaliu, tą dieną nedarau, o jei galiu, darau kiek įmanoma daugiau. Turiu daug mažų įpročių, kurie neužima daug laiko, bet padaro gyvenimą kokybiškesnį. Laikausi miego režimo, miegu 8 valandas ir stebiu miego rodiklius. Stengiuosi valgyti tik sau naudingą maistą, nors smagu suvalgyti kažką nesveiko, bet po to tenka gerti daug kavos ir galvoti, kaip čia dabar atsigauti. Stengiuosi gyventi paprastai, daryti dalykus, kurie neužima daug laiko, bet mane veikia teigiamai“, – sakė V. Jurgaitienė.
Taip pat pašnekovė reguliariai užsiima tokiu fiziniu aktyvumu, koks rekomenduojamas jos amžiaus moterims, tai yra trumpos, intensyvios treniruotės, pratimai su savo kūno svoriu. „Tokius pratimus galima daryti bet kur. Stengiuosi, kad mano gyvensena nekomplikuotų mano gyvenimo, kad nereikėtų eiti į sporto klubą kitame mieste, noriu viską daryti paprastai, efektyviai ir rezultatus pamatuoti“,– kalbėjo V. Jurgaitienė.
