„Funkcinėje medicinoje tiriame labai konkrečius žmogaus medžiagų apykaitos ypatumus: kuo jo medžiagų apykaita skiriasi nuo kito, kodėl jis negali valgyti vienų dalykų, bet gali kitus, kas vyksta jo organizme, kokie yra jo genetiniai polinkiai, ypač jeigu žinoma, kad šeimoje kartojasi kokios nors ligos ar jos susiformavo vaikystėje. Be to, individualūs gyvensenos pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į turėtas traumas, ligas, buvusias ar lėtines infekcijas, intervencijas. Dauguma tyrimų prieinami tiek privačiose ar valstybinėse įstaigose, tačiau daugelis jų atliekami tik diagnozei nustatyti ir ligos eigai monitoruoti. Funkcinėje medicinoje dalis tyrimų atliekami siekiant suteikti individualizuotas prevencijos rekomendacijas, kaip išvengti nedidelių fiziologinių nuokrypių virsmo į ligas ar atkurti optimalią funkciją. Toks požiūris į žmogų leidžia tinkamai parinkti mitybos, judėjimo, poilsio ir papildų planą individualiai, nes kas nekelia rizikos vienam žmogui, gali būti rizikinga kitam“, – pasakoja funkcinės medicinos specialistė, gydytoja Algė Ivaškevičė.
Gydytoja sako, kad dažnos situacijos, kai tyrimai nerodo diagnoze įvardijamų neigiamų pokyčių, bet žmogus jaučiasi prastokai, pastebi nerimą keliančių simptomų. Pvz., jaunos moterys, vieną po kito pagimdžiusios ir auginančios kelis vaikus, pastebi, kad kinta jų oda, silpsta plaukai, lūžinėja nagai, stinga energijos. Siekdamos „susigrąžinti formą“ jos pradeda sportuoti, bet po sporto kitą dieną joms sunkiau susitvarkyti su savo kasdienėmis užduotimis, susikaupti, net kelias dienas jaučia raumenų skausmą. Detaliau tirdami matome, kad, tarkime, moters feritino rodiklis žemas, skydliaukės hormonai ties kraštinėmis normos ribomis. Tokiai moteriai nebus diagnozuota liga, skirti vaistų jai nereikia, bet ji nėra optimaliai sveika.
„Tada žiūrime, kokia mityba jai būtų tinkamesnė, kad pakiltų feritino kiekis, gal tam tikrą laiką derėtų pavartoti papildų. Jeigu randame virškinimo pakitimų, net nesant skrandžio opos ar gleivinės uždegimo, žiūrime, kas kenkia maisto pasisavinimo funkcijai. Jeigu vien mitybos pakoregavimas ir papildymas situacijos neišsprendžia, siunčiame moterį pas specialistus, tarkime, gastroenterologą, kuris atlieka dar išsamesnius tyrimus. Siekiame išsiaiškinti, kodėl konkrečiai moteriai vis pritrūksta geležies ir nesiseka atkurti optimalaus lygio“, – tolesnę eigą dėsto specialistė.
Gydytoja priduria: „AUM Wellness Clinic“ turime nemažai ištyrimo galimybių ir įvairių sričių specialistų – urologą, ginekologą, echoskopuotoją, kardiologą, sporto medicinos gydytoją, dietologą, kineziterapeutą, dermatologą, endokrinologą, psichiatrą, psichologą bei kitų. Taip pat turime tinklą specialistų, su kuriais bendradarbiaujame ir pas kuriuos galime prireikus operatyviai nusiųsti savo klientus.“
Funkcinėje medicinoje žiūrima į visų svarbiausių fiziologinių „mazgų“ funkcijas – kaip veikia virškinimas, medžiagų pasisavinimas, kraujotaka ir limfotaka, imuninė sistema, biotransformacija ir šalinimas, t. y. kaip veikia kepenys ir inkstai, kas kūno struktūroje įgimta ar užgyventa patyrus traumų, operacijų, pašalinus dalį ar visą organą, įdėjus implantus, dėl amžiaus ar ligų vykstant pokyčiams kūne.
„Greta to žiūrime, kokius žmogus patiria krūvius ir perkrūvius. Tiek emociniai išgyvenimai, tiek fiziologiniai pokyčiai vyksta mūsų žmogiškajame kūno kontūre, jie sumuojasi. Pvz., bakterinės infekcijos sukelti biocheminiai pokyčiai sumuojasi su tuo, kas tuo metu vyksta mūsų emociniame, mentaliniame lygmenyje. Tarkime, sirgdami sinusitu kitaip patiriame padidėjusią įtampą darbe ar ruošdamiesi egzaminams“, – sako gyd. A. Ivaškevičė.
Rekomenduodami planą atsižvelgiame į konkretaus žmogaus gyvenseną, poreikius, norus ir galimybes. Žmogui, kuris 8 val. dirba biure sėdėdamas prie kompiuterio ir neišsimiega naktimis, nes turi mažų vaikų, sudaromas vienoks planas, o tam, kuris gali leisti sau po porą valandų kasdien atlikti jėgos, širdies krūvio pratimus, namuose gamintis visavertį maistą, – kitoks.
Kartais užtenka nemedicininių priemonių koreguoti buvusių įvykių pasekmes. Pvz., vienos kūno pusės trauma dažnai perkrauna kitą, nepažeistąją pusę, arba žmogui atliekama diagnostinė operacinė intervencija pilve ar planinis Cezario pjūvis. Dėl to kūne keičiasi limfos tekėjimas, kraujotaka, raumenų, sąnarių, raiščių apkrova, kartais atsiranda mini sąaugų. Svarbu, pastebėjus tokius pokyčius organizme, juos suvaldyti, pasitelkus į pagalbą tokius specialistus kaip masažuotojai, kineziterapeutai ar jogos treneriai, galintys išmokyti žmogų grąžinti į veiklą dalis, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegali normaliai funkcionuoti.
Žmogui, kuris nori efektyviau išspręsti jam kylančius iššūkius, gyvenimo krizes, gali būti pasiūlyta apsilankyti pas psichoterapeutą ar psichiatrą, nes mažai tikėtina, kad, tęsiantis traumuojančiai situacijai, užteks vien mitybos pokyčio bei papildų ir atsistatys sutrikęs miegas, geriau veiks virškinimo sistema, žmogus atsipalaiduos ir patirs mažiau distreso.
Gydytoja A. Ivaškevičė teigia, kad, jei nenorime turėti jokių arba turėti kuo mažiau funkcinių sutrikimų, turėtume pasirūpinti bent šiomis 3 savo gyvenimo sritimis: miegu, judesiu ir mityba. Miegoti derėtų 7,5–8 val. per parą, judėti ne tik sporto salėje, bet ir atliekant kasdienes veiklas, būnant lauke, o visavertė mityba turėtų būti grįsta ne tiek mums kenkiančių produktų atsisakymu, kiek pakankamu esminių būtinųjų maistinių medžiagų, kurių galime gauti tik iš maisto, suvartojimu.
Funkcinėje medicinoje prevencija, apsauga ir pastebėtų pakitimų monitoringas yra vienas svarbiausių dalykų. Jei kas nors kinta nepalankia linkme, stebima, kas lėmė pokyčius ir kaip juos suvaldyti.
